Šarminė dieta grindžiama idėja, kad rūgštį formuojančių maisto produktų pakeitimas šarminiais maisto produktais gali pagerinti tavo sveikatą.
Šios dietos šalininkai netgi teigia, kad ji gali padėti kovoti su rimtomis ligomis, tokiomis kaip vėžys.
Šiame straipsnyje nagrinėjamas mokslas, slypintis už šarminės dietos.
Numesti svorio
Priaugti raumenų
Valgyti sveikai
Tyrinėti naujas virtuves
Amanda K.
Galima rasti App StoreKas yra šarminė dieta?
Šarminė dieta taip pat žinoma kaip rūgščių-šarmų arba šarminių pelenų dieta.
Jos prielaida yra ta, kad tavo mityba gali pakeisti tavo kūno pH vertę – rūgštingumo ar šarmingumo matą.
Tavo medžiagų apykaita – maisto pavertimas energija – kartais lyginama su ugnimi. Abu procesai apima cheminę reakciją, kuri suskaido kietą masę.
Tačiau tavo kūno cheminės reakcijos vyksta lėtai ir kontroliuojamai.
Kai daiktai dega, lieka pelenų likučių. Panašiai, tavo valgomas maistas palieka „pelenų“ likučius, žinomus kaip medžiagų apykaitos atliekos.
Šios medžiagų apykaitos atliekos gali būti šarminės, neutralios arba rūgščios. Šios dietos šalininkai teigia, kad medžiagų apykaitos atliekos gali tiesiogiai paveikti tavo kūno rūgštingumą.
Kitaip tariant, valgant maistą, kuris palieka rūgščius pelenus, tavo kraujas tampa rūgštesnis. Jei valgai maistą, kuris palieka šarminius pelenus, tavo kraujas tampa šarmingesnis.
Pagal rūgščių-pelenų hipotezę, rūgštūs pelenai daro tave pažeidžiamą ligoms, o šarminiai pelenai laikomi apsauginiais.
Pasirinkdamas daugiau šarminių maisto produktų, turėtum sugebėti „šarminti“ savo kūną ir pagerinti savo sveikatą.
Maisto komponentai, kurie palieka rūgščius pelenus, yra baltymai, fosfatai ir siera, o šarminiai komponentai – kalcis, magnis ir kalis.
Tam tikros maisto grupės laikomos rūgščiomis, šarminėmis arba neutraliomis:
- Rūgštinės: mėsa, paukštiena, žuvis, pieno produktai, kiaušiniai, grūdai, alkoholis
- Neutralios: natūralūs riebalai, krakmolas ir cukrus
- Šarminės: vaisiai, riešutai, ankštiniai augalai ir daržovės
Santrauka: Pasak šarminės dietos šalininkų, medžiagų apykaitos atliekos – arba pelenai – likę sudegus maistui, gali tiesiogiai paveikti tavo kūno rūgštingumą ar šarmingumą.
Įprastas pH lygis tavo kūne
Aptariant šarminę dietą, svarbu suprasti pH.
pH yra matas, rodantis, kiek kažkas yra rūgštus ar šarminis.
pH vertė svyruoja nuo 0 iki 14:
- Rūgštinis: 0.0–6.9
- Neutralus: 7.0
- Šarminis (arba bazinis): 7.1–14.0
Daugelis šios dietos šalininkų siūlo žmonėms stebėti savo šlapimo pH, kad įsitikintų, jog jis yra šarminis (daugiau nei 7), o ne rūgštinis (mažiau nei 7).
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad pH tavo kūne labai skiriasi. Nors kai kurios dalys yra rūgščios, kitos yra šarminės – nėra vieno nustatyto lygio.
Tavo skrandis yra pilnas druskos rūgšties, todėl jo pH yra 2–3,5, o tai yra labai rūgštu. Šis rūgštingumas yra būtinas maistui suskaidyti.
Kita vertus, žmogaus kraujas visada yra šiek tiek šarminis, jo pH yra 7,36–7,44.
Kai tavo kraujo pH nukrenta žemiau normalaus diapazono, tai gali būti mirtina, jei negydoma.
Tačiau tai atsitinka tik tam tikrų ligų, tokių kaip diabeto sukelta ketoacidozė, badavimas ar alkoholio vartojimas, atvejais.
Santrauka: pH vertė matuoja medžiagos rūgštingumą ar šarmingumą. Pavyzdžiui, skrandžio rūgštis yra labai rūgšti, o kraujas – šiek tiek šarminis.
Maistas veikia tavo šlapimo pH, bet ne kraujo
Tavo sveikatai labai svarbu, kad tavo kraujo pH išliktų pastovus.
Jei jis nukristų už normalaus diapazono ribų, tavo ląstelės nustotų veikti, ir tu labai greitai mirtum, jei nebūtų gydoma.
Dėl šios priežasties tavo kūnas turi daug veiksmingų būdų, kaip atidžiai reguliuoti savo pH pusiausvyrą. Tai žinoma kaip rūgščių-šarmų homeostazė.
Sveikiems žmonėms maistu beveik neįmanoma pakeisti kraujo pH vertės, nors nedideli svyravimai gali atsirasti normaliame diapazone.
Tačiau maistas gali pakeisti tavo šlapimo pH vertę – nors poveikis yra šiek tiek kintamas.
Rūgščių išskyrimas su šlapimu yra vienas pagrindinių būdų, kaip tavo kūnas reguliuoja kraujo pH.
Valgant didelį kepsnį, tavo šlapimas taps rūgštesnis po kelių valandų, kai tavo kūnas pašalins medžiagų apykaitos atliekas iš tavo sistemos.
Todėl šlapimo pH yra prastas bendro kūno pH ir bendros sveikatos rodiklis. Jį taip pat gali paveikti kiti veiksniai, be tavo mitybos.
Santrauka: Tavo kūnas griežtai reguliuoja kraujo pH lygį. Sveikiems žmonėms mityba neturi didelės įtakos kraujo pH, tačiau ji gali pakeisti šlapimo pH.
Rekomenduojama perskaityti: Ar actas yra rūgštis ar bazė? Paaiškintas pH ir poveikis sveikatai
Rūgštį formuojantys maisto produktai ir osteoporozė
Osteoporozė yra progresuojanti kaulų liga, pasižyminti sumažėjusiu kaulų mineraliniu kiekiu.
Ji ypač dažna tarp moterų po menopauzės ir gali drastiškai padidinti lūžių riziką.
Daugelis šarminės dietos šalininkų mano, kad norint išlaikyti pastovų kraujo pH, tavo kūnas paima šarminius mineralus, tokius kaip kalcis, iš tavo kaulų, kad neutralizuotų rūgštis iš rūgštį formuojančių maisto produktų, kuriuos valgai.
Pagal šią teoriją, rūgštį formuojančios dietos, tokios kaip standartinė Vakarų dieta, sukels kaulų mineralinio tankio praradimą. Ši teorija žinoma kaip „rūgščių-pelenų osteoporozės hipotezė“.
Tačiau ši teorija ignoruoja tavo inkstų funkciją, kurie yra esminiai rūgščių pašalinimui ir kūno pH reguliavimui.
Inkstai gamina bikarbonato jonus, kurie neutralizuoja rūgštis tavo kraujyje, leisdami tavo kūnui atidžiai valdyti kraujo pH.
Tavo kvėpavimo sistema taip pat dalyvauja kontroliuojant kraujo pH. Kai bikarbonato jonai iš tavo inkstų prisijungia prie rūgščių tavo kraujyje, jie sudaro anglies dioksidą, kurį tu iškvepi, ir vandenį, kurį tu iššlapini.
Rūgščių-pelenų hipotezė taip pat ignoruoja vieną pagrindinių osteoporozės priežasčių – kolageno baltymo praradimą iš kaulo.
Ironiška, bet šis kolageno praradimas yra stipriai susijęs su mažu dviejų rūgščių – ortosilicio rūgšties ir askorbo rūgšties, arba vitamino C – kiekiu tavo mityboje.
Atmink, kad moksliniai įrodymai, siejantys maisto rūgštį su kaulų tankiu ar lūžių rizika, yra nevienareikšmiai. Nors daugelis stebėjimo tyrimų nerado jokio ryšio, kiti aptiko reikšmingą ryšį.
Klinikiniai tyrimai, kurie paprastai yra tikslesni, padarė išvadą, kad rūgštį formuojančios dietos neturi jokios įtakos kalcio kiekiui tavo kūne.
Jei ką, šios dietos pagerina kaulų sveikatą, didindamos kalcio sulaikymą ir aktyvindamos IGF-1 hormoną, kuris stimuliuoja raumenų ir kaulų atstatymą.
Daug baltymų turinti, rūgštį formuojanti dieta greičiausiai yra susijusi su geresne kaulų sveikata, o ne blogesne.
Santrauka: Nors įrodymai yra nevienareikšmiai, dauguma tyrimų nepatvirtina teorijos, kad rūgštį formuojančios dietos kenkia tavo kaulams. Baltymai, rūgštinė maistinė medžiaga, netgi atrodo esantys naudingi.
Rekomenduojama perskaityti: Elektrolitai: apibrėžimas, funkcijos, disbalansas ir šaltiniai
Rūgštingumas ir vėžys
Daugelis teigia, kad vėžys auga tik rūgščioje aplinkoje ir gali būti gydomas ar net išgydomas šarmine dieta.
Tačiau išsamios apžvalgos apie mitybos sukeltos acidozės – arba padidėjusio kraujo rūgštingumo, kurį sukelia mityba – ir vėžio ryšį padarė išvadą, kad tiesioginio ryšio nėra.
Pirma, maistas neturi didelės įtakos kraujo pH.
Antra, net jei darytume prielaidą, kad maistas galėtų dramatiškai pakeisti kraujo ar kitų audinių pH vertę, vėžio ląstelės nėra apribotos rūgščiomis aplinkomis.
Vėžys auga normaliame kūno audinyje, kurio pH yra šiek tiek šarminis – 7,4. Daugelis eksperimentų sėkmingai augino vėžio ląsteles šarminėje aplinkoje.
Ir navikai greičiau auga rūgščioje aplinkoje, tačiau jie patys sukuria šį rūgštingumą. Ne rūgšti aplinka sukuria vėžio ląsteles, o vėžio ląstelės sukuria rūgščią aplinką.
Santrauka: Nėra ryšio tarp rūgštį formuojančios dietos ir vėžio. Vėžio ląstelės taip pat auga šarminėje aplinkoje.
Protėvių dietos ir rūgštingumas
Nagrinėjant rūgščių-šarmų teoriją tiek evoliuciniu, tiek moksliniu požiūriu, atskleidžiami neatitikimai.
Vienas tyrimas įvertino, kad 87% ikipagrindinių žmonių valgė šarmines dietas, sudarydami pagrindinį šiuolaikinės šarminės dietos argumentą.
Naujesni tyrimai apytiksliai rodo, kad pusė ikipagrindinių žmonių valgė grynąsias šarmines dietas, o kita pusė – grynąsias rūgštines dietas.
Atmink, kad mūsų tolimi protėviai gyveno labai skirtinguose klimatuose, turėdami prieigą prie įvairaus maisto. Rūgštinės dietos buvo dažnesnės, kai žmonės judėjo toliau į šiaurę nuo pusiaujo, toliau nuo tropikų.
Nors apie pusė medžiotojų-rinkėjų valgė grynąją rūgštinę dietą, manoma, kad šiuolaikinės ligos buvo daug retesnės.
Santrauka: Dabartiniai tyrimai rodo, kad apie pusė protėvių dietų buvo rūgštinės, ypač tarp žmonių, gyvenusių toli nuo pusiaujo.
Rekomenduojama perskaityti: Pieno produktai: maistinės medžiagos, nauda ir trūkumai
Santrauka
Šarminė dieta yra gana sveika, skatinanti didelį vaisių, daržovių ir sveikų augalinių maisto produktų vartojimą, ribojant perdirbtą greitą maistą.
Tačiau idėja, kad dieta stiprina sveikatą dėl jos šarminančio poveikio, yra abejotina. Jokie patikimi tyrimai su žmonėmis neįrodė šių teiginių.
Kai kurie tyrimai rodo teigiamą poveikį labai mažai populiacijos daliai. Konkrečiai, mažai baltymų turinti šarminanti dieta gali būti naudinga žmonėms, sergantiems lėtine inkstų liga.
Šarminė dieta paprastai yra sveika, nes ji pagrįsta visaverčiais ir neperdirbtais maisto produktais. Nėra patikimų įrodymų, kad ji turi ką nors bendro su pH lygiais.
Sarah M.
Linda P.
Maya T.
Marcus J.
Emma R.
Amanda K.
Chris B.
David L.
James W.
Jennifer S.
Kevin H.
Lisa C.
App Store ★★★★★
