Baltymai yra gyvybiškai svarbūs gerai sveikatai.

Pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio „proteos“, reiškiančio „pirminis“ arba „pirmaujantis“.
Baltymai sudaryti iš aminorūgščių, kurios susijungia ir sudaro ilgas grandines. Gali įsivaizduoti baltymą kaip karoliukų vėrinį, kuriame kiekvienas karoliukas yra aminorūgštis.
20 aminorūgščių padeda suformuoti tūkstančius skirtingų baltymų tavo kūne.
Baltymai didžiąją dalį savo darbo atlieka ląstelėje ir atlieka įvairias užduotis.
Štai 9 svarbios baltymų funkcijos tavo kūne.
1. Baltymai reikalingi augimui ir palaikymui
Tavo kūnui reikia baltymų audinių augimui ir palaikymui.
Tačiau tavo kūno baltymai nuolat atsinaujina.
Normaliomis aplinkybėmis tavo kūnas suskaido tiek pat baltymų, kiek naudoja audiniams statyti ir atkurti. Kitais atvejais jis suskaido daugiau baltymų, nei gali sukurti, taip padidindamas tavo kūno poreikius.
Tai paprastai atsitinka ligos laikotarpiais, nėštumo metu ir žindant.
Žmonėms, atsigaunantiems po traumos ar operacijos, vyresnio amžiaus žmonėms ir sportininkams taip pat reikia daugiau baltymų.
Santrauka: Baltymai reikalingi audinių augimui ir palaikymui. Tavo kūno baltymų poreikis priklauso nuo tavo sveikatos ir aktyvumo lygio.
2. Baltymai sukelia biochemines reakcijas
Fermentai yra baltymai, kurie padeda tūkstančiams biocheminių reakcijų, vykstančių tavo ląstelėse ir už jų ribų.
Fermentų struktūra leidžia jiems jungtis su kitomis molekulėmis ląstelės viduje, vadinamomis substratais, kurios katalizuoja reakcijas, būtinas tavo medžiagų apykaitai.
Fermentai taip pat gali veikti už ląstelės ribų, pavyzdžiui, virškinimo fermentai, tokie kaip laktazė ir sacharazė, kurie padeda virškinti cukrų.
Kai kuriems fermentams, kad įvyktų reakcija, reikia kitų molekulių, tokių kaip vitaminai ar mineralai.
Kūno funkcijos, priklausančios nuo fermentų, apima:
- Virškinimą
- Energijos gamybą
- Kraujo krešėjimą
- Raumenų susitraukimą
Šių fermentų trūkumas arba netinkamas veikimas gali sukelti ligas.
Santrauka: Fermentai yra baltymai, kurie leidžia tavo kūne vykti pagrindinėms cheminėms reakcijoms.
3. Baltymai veikia kaip pasiuntiniai
Kai kurie baltymai yra hormonai, kurie yra cheminiai pasiuntiniai, padedantys bendrauti tavo ląstelėms, audiniams ir organams.
Jie gaminami ir išskiriami endokrininių audinių ar liaukų, o po to krauju transportuojami į tikslinius audinius ar organus, kur jie prisijungia prie baltymų receptorių ląstelės paviršiuje.
Hormonus galima suskirstyti į tris pagrindines kategorijas:
- Baltymai ir peptidai: Jie sudaryti iš aminorūgščių grandinių, kurių ilgis svyruoja nuo kelių iki kelių šimtų.
- Steroidai: Jie gaminami iš riebalų cholesterolio. Lytiniai hormonai, testosteronas ir estrogenas yra steroidų pagrindu.
- Aminai: Jie gaminami iš atskirų aminorūgščių triptofano arba tirozino, kurie padeda gaminti hormonus, susijusius su miegu ir medžiagų apykaita.
Baltymai ir polipeptidai sudaro didžiąją dalį tavo kūno hormonų.
Kai kurie pavyzdžiai:
- Insulinas: Signalizuoja gliukozės ar cukraus įsisavinimą į ląstelę.
- Gliukagonas: Signalizuoja saugomos gliukozės skaidymą kepenyse.
- HGH (žmogaus augimo hormonas): Stimuliuoja įvairių audinių, įskaitant kaulus, augimą.
- ADH (antidiuretinis hormonas): Signalizuoja inkstams reabsorbuoti vandenį.
- AKTH (adrenokortikotropinis hormonas): Stimuliuoja kortizolio, pagrindinio medžiagų apykaitos veiksnio, išsiskyrimą.
Santrauka: Įvairaus ilgio aminorūgščių grandinės sudaro baltymus ir peptidus, kurie sudaro keletą tavo kūno hormonų ir perduoda informaciją tarp tavo ląstelių, audinių ir organų.

4. Baltymai suteikia struktūrą
Kai kurie baltymai yra skaiduliniai ir suteikia ląstelėms bei audiniams standumo ir tvirtumo.
Šie baltymai apima keratiną, kolageną ir elastiną, kurie padeda suformuoti tam tikrų tavo kūno struktūrų jungiamąjį karkasą.
Keratinas yra struktūrinis baltymas, randamas tavo odoje, plaukuose ir naguose.
Kolagenas yra gausiausias baltymas tavo kūne ir yra tavo kaulų, sausgyslių, raiščių ir odos struktūrinis baltymas.
Elastinas yra kelis šimtus kartų lankstesnis nei kolagenas. Jo didelis elastingumas leidžia daugeliui tavo kūno audinių grįžti į pradinę formą po tempimo ar susitraukimo, pavyzdžiui, gimdai, plaučiams ir arterijoms.
Santrauka: Baltymų klasė, žinoma kaip skaiduliniai baltymai, suteikia įvairioms tavo kūno dalims struktūrą, stiprumą ir elastingumą.
Rekomenduojama perskaityti: Kazeino ir išrūgų baltymai: kuo jie skiriasi?
5. Baltymai palaiko tinkamą pH
Baltymai atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį reguliuojant rūgščių ir bazių koncentraciją tavo kraujyje ir kituose kūno skysčiuose.
Rūgščių ir bazių pusiausvyra matuojama naudojant pH skalę. Ji svyruoja nuo 0 iki 14, kur 0 yra rūgščiausias, 7 neutralus, o 14 šarmiausias.
Įprastų medžiagų pH vertės pavyzdžiai:
- pH 2: Skrandžio rūgštis
- pH 4: Pomidorų sultys
- pH 5: Juoda kava
- pH 7.4: Žmogaus kraujas
- pH 10: Magnio pienas
- pH 12: Muiluotas vanduo
Įvairios buferinės sistemos leidžia tavo kūno skysčiams palaikyti normalų pH diapazoną.
Nuolatinis pH yra būtinas, nes net nedidelis pH pokytis gali būti žalingas ar net mirtinas.
Vienas iš būdų, kaip tavo kūnas reguliuoja pH, yra baltymai. Pavyzdys yra hemoglobinas, baltymas, sudarantis raudonuosius kraujo kūnelius.
Hemoglobinas prisijungia nedidelius rūgšties kiekius, padėdamas palaikyti normalią tavo kraujo pH vertę.
Kitos tavo kūno buferinės sistemos apima fosfatą ir bikarbonatą.
Santrauka: Baltymai veikia kaip buferinė sistema, padedanti tavo kūnui palaikyti tinkamą pH lygį kraujyje ir kituose kūno skysčiuose.
6. Baltymai subalansuoja skysčius
Baltymai reguliuoja kūno procesus, kad palaikytų skysčių pusiausvyrą.
Albuminas ir globulinas yra baltymai tavo kraujyje, kurie padeda palaikyti tavo kūno skysčių pusiausvyrą, pritraukdami ir sulaikydami vandenį.
Jei nevalgai pakankamai baltymų, tavo albumino ir globulino lygis ilgainiui sumažėja.
Todėl šie baltymai nebegali sulaikyti kraujo tavo kraujagyslėse, ir skystis patenka į tarpus tarp tavo ląstelių.
Kai skystis toliau kaupiasi tarp ląstelių, atsiranda patinimas arba edema, ypač pilvo srityje.
Tai yra sunki baltymų trūkumo forma, vadinama kvašiorkoru, kuri atsiranda, kai žmogus vartoja pakankamai kalorijų, bet nepakankamai baltymų.
Kvašiorkoras yra retas išsivysčiusiuose pasaulio regionuose ir dažniau pasitaiko bado zonose.
Santrauka: Baltymai tavo kraujyje palaiko skysčių pusiausvyrą tarp tavo kraujo ir aplinkinių audinių.
Rekomenduojama perskaityti: 6 kolageno papildų nauda sveikatai
7. Baltymai stiprina imuninę sveikatą
Baltymai padeda formuoti imunoglobulinus arba antikūnus, kovojančius su infekcija.
Antikūnai yra baltymai tavo kraujyje, kurie padeda apsaugoti tavo kūną nuo kenksmingų įsibrovėlių, tokių kaip bakterijos ir virusai.
Kai šie svetimi įsibrovėliai patenka į tavo ląsteles, tavo kūnas gamina antikūnus, kurie juos pažymi pašalinimui.
Be šių antikūnų, bakterijos ir virusai galėtų laisvai daugintis ir užplūsti tavo kūną ligomis, kurias jie sukelia.
Kai tavo kūnas pagamina antikūnus prieš tam tikrą bakteriją ar virusą, tavo ląstelės niekada nepamiršta, kaip juos gaminti.
Tai leidžia antikūnams greitai reaguoti kitą kartą, kai tam tikras ligos sukėlėjas įsiveržia į tavo kūną.
Dėl to tavo kūnas įgyja imunitetą ligoms, su kuriomis susiduria.
Santrauka: Baltymai sudaro antikūnus, kad apsaugotų tavo kūną nuo svetimų įsibrovėlių, tokių kaip ligas sukeliančios bakterijos ir virusai.
8. Baltymai transportuoja ir saugo maistines medžiagas
Transporto baltymai perneša medžiagas per tavo kraujotaką – į ląsteles, iš ląstelių arba ląstelių viduje.
Šių baltymų transportuojamos medžiagos apima maistines medžiagas, tokias kaip vitaminai ar mineralai, cukrus kraujyje, cholesterolis ir deguonis.
Pavyzdžiui, hemoglobinas yra baltymas, kuris perneša deguonį iš tavo plaučių į kūno audinius. Gliukozės transporteriai (GLUT) perneša gliukozę į tavo ląsteles, o lipoproteinai transportuoja cholesterolį ir kitus riebalus tavo kraujyje.
Baltymų transporteriai yra specifiniai, tai reiškia, kad jie prisijungs tik prie konkrečių medžiagų. Kitaip tariant, baltymų transporteris, kuris perneša gliukozę, neperneš cholesterolio.
Baltymai taip pat atlieka saugojimo vaidmenį. Feritinas yra saugojimo baltymas, kuris saugo geležį.
Kitas saugojimo baltymas yra kazeinas, kuris yra pagrindinis pieno baltymas, padedantis kūdikiams augti.
Santrauka: Kai kurie baltymai transportuoja maistines medžiagas po visą tavo kūną, o kiti jas saugo.
Rekomenduojama perskaityti: Elektrolitai: apibrėžimas, funkcijos, disbalansas ir šaltiniai
9. Baltymai suteikia energijos
Baltymai gali aprūpinti tavo kūną energija.
Baltymuose yra keturios kalorijos viename grame, tiek pat energijos, kiek suteikia angliavandeniai. Riebalai suteikia daugiausiai energijos – devynias kalorijas viename grame.
Tačiau paskutinis dalykas, kurį tavo kūnas nori naudoti energijai, yra baltymai, nes ši vertinga maistinė medžiaga plačiai naudojama visame tavo kūne.
Angliavandeniai ir riebalai yra daug tinkamesni energijos tiekimui, nes tavo kūnas palaiko atsargas, skirtas naudoti kaip kurą. Be to, jie metabolizuojami efektyviau, palyginti su baltymais.
Baltymai normaliomis aplinkybėmis aprūpina tavo kūną labai mažu energijos poreikiu.
Tačiau badavimo būsenoje (18–48 valandos be maisto) tavo kūnas skaido skeleto raumenis, kad aminorūgštys galėtų aprūpinti tave energija.
Tavo kūnas taip pat naudoja aminorūgštis iš suskaidytų skeleto raumenų, jei angliavandenių atsargos yra mažos. Tai gali atsitikti po išsekimo pratimų arba jei apskritai nevartoji pakankamai kalorijų.
Santrauka: Baltymai gali būti vertingas energijos šaltinis, bet tik badavimo, išsekimo pratimų ar nepakankamo kalorijų suvartojimo atvejais.
Santrauka
Baltymai atlieka daug vaidmenų tavo kūne.
Jie padeda atkurti ir statyti tavo kūno audinius, leidžia vykti medžiagų apykaitos reakcijoms ir koordinuoja kūno funkcijas.
Be to, kad aprūpina tavo kūną struktūriniu karkasu, baltymai taip pat palaiko tinkamą pH ir skysčių pusiausvyrą.
Galiausiai, jie palaiko tavo imuninę sistemą stiprią, transportuoja ir saugo maistines medžiagas, o prireikus gali veikti kaip energijos šaltinis.
Kartu šios funkcijos daro baltymus viena svarbiausių maistinių medžiagų tavo sveikatai.







