Perimenopauzė yra ilgus metus trunkantis pereinamasis laikotarpis iki menopauzės. Tai metas, kai kiaušidžių funkcija pradeda silpnėti, mėnesinės tampa nenuspėjamos, ir atsiranda ilgas sąrašas simptomų – karščio bangos, miego sutrikimai, nuotaikos pokyčiai, smegenų rūkas, svorio persiskirstymas – dažnai dar prieš tai, kai kas nors juos susieja su hormonais.
Šis laikotarpis taip pat yra masiškai nepakankamai gydomas. 2023 m. Duralde ir kolegų atlikta BMJ apžvalga pažymi, kad menopauzės simptomai išlieka „iš esmės nepakankamai gydomi sveikatos priežiūros specialistų“, nors daugeliui jų egzistuoja veiksmingi gydymo būdai.1
Tai aiškus, išsamus vadovas apie tai, kas iš tikrųjų yra perimenopauzė, kaip ją atpažinti, kas vyksta biologiškai ir kas padeda.
Numesti svorio
Priaugti raumenų
Valgyti sveikai
Tyrinėti naujas virtuves
David L.
Galima rasti App StoreKas yra perimenopauzė
Perimenopauzė yra pereinamasis etapas prieš menopauzę – apibrėžiamą kaip 12 iš eilės mėnesių be menstruacijų. Dauguma moterų į perimenopauzę patenka keturiasdešimties, nors ji gali prasidėti ir nuo trisdešimties vidurio.
Šiam etapui būdinga:
- Svyrantys estrogenų ir progesterono lygiai – ne nuolatinis mažėjimas, o dideli svyravimai
- Mažėjanti kiaušidžių funkcija – mažiau ovuliacinių ciklų
- Nereguliarios mėnesinės – trumpesnės, ilgesnės, gausesnės, retesnės, praleistos
- Menopauzės simptomų atsiradimas – net kelerius metus prieš mėnesinių sustojimą
Pereinamasis laikotarpis paprastai trunka 4–8 metus, nors gali būti ir trumpesnis, ir ilgesnis. Oficiali pabaiga yra diena, kai moteris patiria paskutines mėnesines – ir tai žinoma tik retrospektyviai, po 12 mėnesių be kraujavimo.
Kodėl tai vyksta
Tavo kiaušidėse yra ribotas skaičius folikulų. Nuo gimimo šis skaičius mažėja. Iki trisdešimties pabaigos ir keturiasdešimties kiaušidžių rezervas žymiai sumažėja, o likę folikulai mažiau patikimai reaguoja į hormoninius signalus iš smegenų.
Pasekmės:
- Kai kurie ciklai gamina kiaušinėlius (ovuliaciniai); kiti ne
- Estrogenų gamyba tampa nepastovi – kartais labai didelė, kartais labai maža
- Progesterono gamyba mažėja, nes ovuliacija tampa retesnė
- Folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) lygis didėja, nes smegenys stipriau skatina kiaušidžių reakciją
Šis hormonų nepastovumas – ne tik mažėjimas – yra tai, kas sukelia daugumą perimenopauzės simptomų. Kūnas nuolat persireguliuoja prie besikeičiančių signalų.
Dažni simptomai
Jų yra daug. Kai kurios moterys patiria tik kelis; kitos – dešimtis. Dažnai cituojamas „34 perimenopauzės simptomų“ sąrašas yra naudingas pradinis pagrindas, nors oficialioje medicinos literatūroje daugiausia dėmesio skiriama mažesniam pagrindinių simptomų rinkiniui:
Dažniausi
- Nereguliarios mėnesinės – pagrindinis požymis
- Karščio bangos ir naktinis prakaitavimas (vazomotoriniai simptomai)
- Miego sutrikimai – sunku užmigti, pabudimai 3–4 val. ryto
- Nuotaikos pokyčiai – irzlumas, nerimas, lengva depresija
- Smegenų rūkas – atminties spragos, sunku rasti žodžius, protinis vangumas
- Makšties sausumas ir diskomfortas lytinių santykių metu
- Sumažėjęs libido
- Nuovargis
- Svorio augimas, ypač pilvo srityje
- Sąnarių ir raumenų skausmai
Retesni, bet realūs
- Galvos skausmai ir migrena (dažnai stipresni prieš mėnesines)
- Širdies plakimas
- Niežėjimas ar formikacija („vabzdžių ropojimo“) pojūčiai
- Degančios burnos sindromas
- Spengimas ausyse
- Kūno kvapo pokyčiai
- Akių sausumas
- Plaukų slinkimas, trapūs nagai
- Gausus ar užsitęsęs menstruacinis kraujavimas
- Krūtų jautrumas
Išsamesnį sąrašą rasi 34 perimenopauzės simptomai ir perimenopauzės požymiai.
Simptomai dažnai atsiranda palaipsniui ir gali būti atskirai ignoruojami. Šis modelis – kai per metus ar dvejus atsiranda keli simptomai kartu – rodo perimenopauzę.
Kiek trunka perimenopauzė?
Sąžiningas atsakymas: kintamai, bet dauguma moterų patiria 4–8 metus.1 Šis etapas baigiasi praėjus 12 mėnesių po paskutinių menstruacijų (oficialus menopauzės apibrėžimas).
Ypač vazomotoriniai simptomai gali išlikti ilgiau nei dešimtmetį – nuo ankstyvojo pereinamojo laikotarpio iki pomenopauzės metų.1 Šlapimo ir lyties organų simptomai (makšties sausumas, šlapinimosi pokyčiai) linkę progresuoti ir visiškai neišnyksta be gydymo.
Daugiau informacijos rasi kiek trunka perimenopauzė.
Rekomenduojama perskaityti: Kortizolio pilvas: priežastys, simptomai ir kaip jo atsikratyti
Perimenopauzė vs. menopauzė
Šie terminai dažnai painiojami:
| Terminas | Apibrėžimas |
|---|---|
| Perimenopauzė | Pereinamasis laikotarpis. Hormonai svyruoja, mėnesinės tampa nereguliarios, atsiranda simptomų. |
| Menopauzė | Vienas laiko taškas: diena, praėjus 12 mėnesių po paskutinių mėnesinių. |
| Pomenopauzė | Viskas po menopauzės. Simptomai gali tęstis. |
Išsamesnį palyginimą rasi perimenopauzė vs menopauzė.
Kaip ji diagnozuojama
Daugiausia kliniškai. Nėra vieno kraujo tyrimo, kuris patikimai diagnozuotų perimenopauzę:
- FSH lygis – per perimenopauzę svyruoja tiek daug, kad vienas rodiklis nėra labai informatyvus
- Estradiolis – ta pati nepastovumo problema
- AMH (anti-Müllerio hormonas) – mažėja kartu su kiaušidžių rezervu, bet nėra aiškus perimenopauzės diagnostikos rodiklis
- Hormonų tyrimai gali atmesti kitas ligas (skydliaukės problemas, prolaktinomą), kurios imituoja perimenopauzę
Dauguma gydytojų diagnozuoja remdamiesi:
- Amžiumi (paprastai 40-ies, kartais 30-ies)
- Simptomų pobūdžiu
- Menstruacijų ciklo pokyčiais
- Kitų ligų pašalinimu
Jei tavo gydytojas atlieka vieną hormonų tyrimą ir sako „tu dar nesi perimenopauzėje“, bet tavo simptomai yra realūs, tyrimas iš tikrųjų to neatmeta.
Kas padeda: hormonų terapija
Hormonų terapija (HT, anksčiau vadinta HRT) išlieka veiksmingiausias daugelio perimenopauzės simptomų gydymo būdas – ypač karščio bangų, naktinio prakaitavimo, makšties sausumo ir kaulų retėjimo.
2023 m. BMJ apžvalga pažymi, kad estrogenų pagrindu veikiančios hormoninės terapijos turi „paprastai palankų naudos ir rizikos santykį moterims iki 60 metų ir per 10 metų nuo menopauzės pradžios“.1
Pagrindiniai HT aspektai:
- Daugybė vartojimo būdų: geriamieji vaistai, pleistrai, geliai, purškalai, makšties žiedai, makšties kremai
- Tik estrogenas moterims be gimdos
- Estrogenas + progesteronas moterims su gimda (progesteronas apsaugo nuo gimdos gleivinės vėžio)
- Rizika apima nedidelį venų tromboembolijos, insulto ir krūties vėžio padidėjimą (ilgalaikio kombinuoto gydymo metu) – tačiau absoliuti rizika sveikoms moterims iki 60 metų paprastai yra maža
- Tik makšties HT turi minimalų sisteminį poveikį ir tinka šlapimo ir lyties organų simptomams net moterims, kurios negali vartoti sisteminės HT
2002 m. „Women’s Health Initiative“ rezultatai sukėlė plačiai paplitusią baimę dėl HT, kuri nuo to laiko buvo iš esmės peržiūrėta. Daugumai moterų, pradedančių HT iki 60 metų ir per 10 metų nuo menopauzės, nauda nusveria riziką.
Kreipkis į gydytoją, kuris specializuojasi menopauzės priežiūroje. Šiaurės Amerikos menopauzės draugija palaiko sertifikuotų menopauzės specialistų katalogą.
Rekomenduojama perskaityti: 11 natūralių priemonių menopauzės palengvinimui
Kas padeda: nehormoniniai vaistai
Moterims, kurios negali arba nenori vartoti HT:
- SSRI ir SNRI (paroksetinas, venlafaksinas, escitalopramas) – mažina karščio bangas; taip pat padeda nuotaikai
- Gabapentinas – mažina karščio bangas; naudingas naktiniams simptomams
- Fezolinetantas – naujesnis nehormoninis variantas (NK3 receptorių antagonistas), FDA patvirtintas vazomotoriniams simptomams
- Oksibutininas – mažina karščio bangas
- Klonidinas – senesnis variantas
Makšties estrogenas ir DHEA žvakutės yra labai veiksmingos šlapimo ir lyties organų simptomams, turinčios minimalų sisteminį absorbciją.
Kas padeda: gyvenimo būdas
Gyvenimo būdo pokyčiai nepakeičia medicininio gydymo esant sunkiems simptomams, tačiau jie reikšmingai pagerina gyvenimo kokybę.
Mityba
12 savaičių RCT tyrimas su pomenopauzinėmis moterimis, turinčiomis vazomotorinių simptomų, parodė, kad mažai riebalų turinti veganiška dieta ir kasdienės sojos pupelės (½ puodelio) sumažino vidutinio sunkumo ir sunkias karščio bangas 88% palyginti su 34% kontrolinėje grupėje. Pusė intervencinės grupės pranešė, kad iki 12 savaitės nepatyrė vidutinio sunkumo ir sunkių karščio bangų.2
Išsamesnį mitybos vaizdą rasi perimenopauzės dieta ir maistas, palaikantis sveiką senėjimą.
Mankšta
Jėgos treniruotės padeda išsaugoti raumenis ir kaulus, kurie abu silpnėja dėl estrogenų praradimo. Aerobiniai pratimai gerina nuotaiką, miegą ir širdies bei kraujagyslių sveikatą. Ruckingas ypač tinka vidutinio amžiaus moterims – jis didina kaulų tankį ir aerobinį pajėgumą, mažai apkraunant sąnarius.
Rekomenduojama perskaityti: Berberinas svorio metimui: ar jis tikrai veikia?
Miegas
Miego sutrikimai yra vienas labiausiai trikdančių simptomų. Strategijos, kurios padeda:
- Vėsus miegamasis (ypač esant naktiniam prakaitavimui)
- Nuolatinis miego grafikas
- Riboti alkoholį (blogina naktinį prakaitavimą)
- Dėl papildų palaikymo žr. magnio glicinatas
Stresas
Kortizolio ir streso reaktyvumas dažnai didėja perimenopauzės metu. Dėl struktūrizuoto atstatymo žr. kortizolio detoksikacija, o dėl adaptogenų, tokių kaip ašvaganda, žr. papildai kortizoliui mažinti.
Svorio valdymas
Estrogenų praradimas keičia riebalų kaupimąsi į pilvo sritį ir lėtina medžiagų apykaitos greitį.3 Ypač svarbios tampa jėgos treniruotės ir didelis baltymų suvartojimas. Žr. kaip numesti svorio menopauzės metu ir priežastys valgyti daugiau baltymų.
Kas padeda: papildai
Keletas variantų su įrodymais:
- Fitoestrogenai (soja, raudonasis dobilas) – 10 RCT metaanalizė parodė, kad fitoestrogenai sumažina karščio bangų dažnį labiau nei placebas, be reikšmingo šalutinio poveikio.4
- Juodasis kohošas – prieštaringi įrodymai; gali padėti kai kurioms moterims su karščio bangomis
- Magnio glicinatas – miegui ir nuotaikai; žr. magnio glicinatas
- Vitaminas D + kalcis – kaulų sveikatai, ypač mažėjant estrogenų kiekiui
- Ašvaganda – stresui ir miegui; žr. papildai kortizoliui mažinti
Išsamesnį papildų aprašymą rasi perimenopauzės papildai.
Kas padeda: kognityviniai simptomai
Smegenų rūkas menopauzės pereinamuoju laikotarpiu yra realus. Tarptautinė menopauzės draugija pabrėžia, kad kognityviniai pokyčiai perimenopauzės metu paprastai yra nedideli, dažniausiai laikini ir neprognozuoja demencijos.5
Strategijos, kurios gali padėti:
- Miego optimizavimas
- Jėgos treniruotės ir aerobiniai pratimai
- Streso valdymas
- Galbūt hormonų terapija
- Depresijos ir nerimo gydymas, kurie gali sustiprinti suvokiamas kognityvines problemas
Daugumos moterų kognityvinė funkcija grįžta į pradinį lygį po menopauzės.
Kada kreiptis į gydytoją
Nelauk, jei patiri:
- Gausų kraujavimą (įmirksta įklotai/tamponai kas valandą)
- Kraujavimą tarp mėnesinių
- Mėnesines dažniau nei kas 21 dieną
- Kraujavimą po vienerių metų be mėnesinių
- Staigius, sunkius simptomus
- Sunkūs nuotaikos pokyčiai ar mintys apie savižudybę
- Simptomus, kurie reikšmingai trikdo darbą, miegą ar santykius
Gydytojas, susipažinęs su menopauzės priežiūra, gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę individualizuotu gydymu.
Dažni klausimai
Kokio amžiaus paprastai prasideda perimenopauzė? Vidutiniškai keturiasdešimties, bet gali prasidėti trisdešimties pabaigoje arba penkiasdešimties pradžioje. Žr. perimenopauzė vs menopauzė.
Ar galiu pastoti perimenopauzės metu? Taip – iki 12 iš eilės mėnesių be mėnesinių. Naudok kontracepciją, jei nėštumas nėra pageidaujamas.
Ar mėnesinės visada tampa nereguliarios? Dauguma moterų patiria ciklo pokyčius. Kai kurios turi stabilų ciklą iki pat paskutinių mėnesinių.
Ar turėčiau atlikti hormonų tyrimus? Paprastai nenaudinga diagnozei. Verta atlikti, kad būtų atmestos skydliaukės problemos, prolaktinoma ar priešlaikinis kiaušidžių nepakankamumas jaunesnėms moterims.
Ar hormonų terapija yra saugi? Daugumai moterų iki 60 metų per 10 metų nuo menopauzės: taip, su nedidele rizika. Pasikalbėk su menopauzės specialistu.
Ar papildai gali pakeisti hormonų terapiją? Paprastai ne esant sunkiems simptomams. Jie gali padėti esant lengviems simptomams arba papildyti medicininį gydymą.
Esmė
Perimenopauzė yra ilgus metus trunkantis pereinamasis laikotarpis, kuriam būdingas hormonų nepastovumas, nereguliarios mėnesinės ir ilgas fizinių, emocinių ir kognityvinių simptomų sąrašas. Ji yra iš esmės nepakankamai gydoma sveikatos priežiūros sistemose, nors egzistuoja veiksmingos galimybės – hormonų terapija, nehormoniniai vaistai, mitybos pokyčiai, mankšta ir papildai turi įrodymų. Jei tavo simptomai trikdo tavo gyvenimą, rask gydytoją, kuris specializuojasi menopauzės priežiūroje. Pereinamasis laikotarpis yra realus, ir priemonės jam valdyti taip pat.
Duralde ER, Sobel TH, Manson JE. Management of perimenopausal and menopausal symptoms. BMJ. 2023;382:e072612. PubMed ↩︎ ↩︎ ↩︎ ↩︎
Barnard ND, Kahleova H, Holtz DN, et al. A dietary intervention for vasomotor symptoms of menopause: a randomized, controlled trial. Menopause. 2023;30(1):80-87. PubMed ↩︎
Ko SH, Jung Y. Energy Metabolism Changes and Dysregulated Lipid Metabolism in Postmenopausal Women. Nutrients. 2021;13(12):4556. PubMed ↩︎
Chen MN, Lin CC, Liu CF. Efficacy of phytoestrogens for menopausal symptoms: a meta-analysis and systematic review. Climacteric. 2015;18(2):260-9. PubMed ↩︎
Maki PM, Jaff NG. Brain fog in menopause: a health-care professional’s guide for decision-making and counseling on cognition. Climacteric. 2022;25(6):570-578. PubMed ↩︎
Sarah M.
Linda P.
Maya T.
Marcus J.
Emma R.
Amanda K.
Chris B.
David L.
James W.
Jennifer S.
Kevin H.
Lisa C.
App Store ★★★★★
